rakštus

rakštùs, -ì adj. (4) 1. Mrk, Ds aštrus, dygus: Pieva nupjauta rakštì, kojas bado Sld. Rakštūs pelai Tsk. Klosiu seniui minkštą patalelį: po galvele pilką akmenelį, po šoneliu rakštų erškėtelį Rš. Apsidraskiau burnelę in rakštus krūmelius KrvD90. Ešeriokai ir virti rãkštūs (turi daug ašakų) Trgn. Sako, rakščią́ja drata kapojo, ir tai nieko nesakė Sdk. Rudenio pošaliais kelias būna rakštùs Dglš. Rakštùs ledas Tvr. | Rankos rãkščios (šiurkščios, šerpetotos), sakytum, ne mokslus eina, ale linus rauna Trgn.

rakštù n. OG426: Per rugieną rakštù vaikščiot Rš. rakščiaĩ adv.: Pužo pažiaunės rakščiaĩ apaugę Ds.

2. aštriai skaudantis, dilgsintis: Rakštùs skaudulys – kaip rakštis būtum įlindusi, kad sutvinksta rauplės ir veržia J. 3. tankus, susiraizgęs: Ten visur buvo rãkštūs brūzgynai Dg. Kur tu ten išvažiuosi, toks rakštùs miškas Lš. Ieškojo dagilėlis sau rakštaus krūmelio LTR(Mrk). Prie ko mane pristatei: ar prie rakščiam krūmeliui rakščiausiam, ar prie baltam berželiui balčiausiam? LTR(Lp). 4. prk. painus, raizgus, neaiškus: Rakštùs raštas, nepaskaitau Lzd. Negraži man šitoj dainelė – rakšti nata LTR(Vlk).

rakštù n.: Rakštù skaityti Lzd.